- švegždėti
- švegždė́ti, švẽgžda, -ė́jo NdŽ 1. Dsn, Gdl žr. 1 švagždėti 1: Ką tau boba paausin švegždė́jo? Tvr. ║ intr. buriant, užkalbant šnibždėti, kalbėti: Gal kiek nusmano an tų kortų, tai švẽgžda ir švẽgžda Dg. Jos gi mokėjo kalbėt, švegždė́t (apie laumes) Dg. Krūmas lazdynų riešutinis, te vaikščiojo trys mergos, anos švegždėjo, burbuliavo TDrIV179(Ml). 2. žr. 1 švagždėti 3: Senelė švẽgžda senoviškai Vrn. Anas kai sirgo, nieko negalėj[o] ūturt, tik lūpom kiek švegždė́davo Ml. 3. žr. 1 švagždėti 5: Klauso – kad kas švegžda ant krosnies rš. \ švegždėti; iššvegždėti; sušvegždėti
Dictionary of the Lithuanian Language.